Neįgaliųjų teisių komiteto 2017 m. rugpjūčio 18 d. svarstymai byloje Borisas Makarovas prieš Lietuvą (pranešimas Nr. 30/2015).
2015 m. pranešimo autoriui buvo suteikta pagalba rengiant skundą. Vėliau skundas buvo perduotas Lietuvai.
Pranešimo tema: teisė turėti teisnumą lygiai su kitais asmenimis.
Būties klausimai: prieiga prie teismo, veiksnumo įgyvendinimas, protingas prisitaikymas.
Komitetas primena, kad pagal Konvencijos dėl neįgaliųjų teisių 12 straipsnio 3 dalį valstybės, šios konvencijos šalys, įsipareigoja imtis atitinkamų priemonių, kad suteiktų neįgaliesiems galimybę gauti paramą, kurios jiems gali prireikti įgyvendinant savo teisnumą. Ji taip pat primena, kad pagal 13 straipsnio 1 dalį "valstybės, šios Konvencijos Šalys, užtikrina neįgaliesiems lygiomis teisėmis veiksmingą prieigą prie Teisingumo, įskaitant procedūrines ir su amžiumi susijusias korekcijas, palengvinančias jų veiksmingą tiesioginių ir netiesioginių dalyvių, įskaitant liudytojus, vaidmenį visuose teisinio proceso etapuose, įskaitant tyrimo stadiją ir kitas išankstinio nagrinėjimo stadijas". Komitetas mano, kad nors valstybės, šios konvencijos šalys,turi tam tikrą savo nuožiūra laisvę nustatyti procedūrinius mechanizmus, leidžiančius neįgaliesiems naudotis savo teisnumu, būtina gerbti atitinkamas asmens teises (7.6 punktas) (žr. pranešimą Nr. 7/2012, Marlonas Jamesas Noblas prieš Australiją, 2016 m. rugsėjo 2 d. priimti svarstymai, 8.6 straipsnis.).
Komitetas faktinių bylos aplinkybių įvertinimas: užtikrinimas prieigos prie teisingumo užtikrinimas neįvyko ponios Makarovos byloje, nepaisant to, kad ji, tiesiogiai nukentėjusi nuo incidento, akivaizdžiai buvo atitinkamų teismo procesų "tiesioginis dalyvis" (Žr. pranešimą Nr. 11/2013, Gemma Beasley prieš Australiją, 2016 m.balandžio 1 d. priimtos aplinkybės, 8.9 straipsnis.). Komitetui taip pat aišku, kad M. Makarova norėjo, kad jos pozicija būtų išklausyta teismo posėdžių metu, tačiau jai nebuvo suteikta jokia prisitaikymo forma, kad ji turėtų tokią galimybę: ji negalėjo dalyvauti posėdyje dėl savo negalios; ji informavo valstybę, šios konvencijos šalį, ir paprašė valstybės, šios konvencijos šalies, užtikrinti jos teisinį atstovavimą pirmojoje ir apeliacinėje instancijose, tačiau jai nebuvo suteikta jokia pagalba. Manydamas, kad valstybė, šios konvencijos šalis, neužtikrino jokios "protingo pritaikymo" poniai Makarovai formos, kad ji galėtų dalyvauti teismo posėdžiuose ir vėliau nagrinėti jos bylą, Komitetas mano, kad valstybė, šios konvencijos šalis, pažeidė jos teises pagal Konvencijos 12 straipsnio 3 dalį ir 13 straipsnio 1 dalį (svarstymų 7.6 punktas).
Remiantis Konvencijos 2 straipsniu, "pagrįstas pritaikymas" - prireikus būtinų ir tinkamų pakeitimų ir pakeitimų, kurie netampa neproporcinga ar nepagrįsta našta neįgaliesiems, įvedimas, siekiant užtikrinti neįgaliųjų įgyvendinimą ar įgyvendinimą lygiai su kitomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis.
Komiteto išvada: valstybė, šios konvencijos šalis, neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Konvencijos 12 straipsnio 3 punktą ir 13 straipsnio 1 punktą (motyvų 7.7 punktas).