2019 m. liepos 24 d. JT Žmogaus Teisių Komitete laimėta byla.

Заголовок: 2019 m. liepos 24 d. JT Žmogaus Teisių Komitete laimėta byla. Сведения: 2024-07-02 04:44:37

Gintaras Jagminas prieš Lietuvą. Žmogaus teisių komiteto 2019 m. liepos 24 d. svarstymai pranešimas Nr. 2670/2015.

2015 m. pranešimo autoriui buvo suteikta pagalba rengiant skundą. Vėliau skundas buvo perduotas Lietuvai.

Autorius tvirtino, kad buvo pažeistos jo teisės, numatytos pakto 14 straipsnio 1 ir 2 punktuose ir 25 straipsnio c punkte. Autorius mano, kad valstybė, šios konvencijos šalis, pažeidė ne tik Lygių galimybių principą (nes didelė dalis įrodymų autoriui nebuvo atskleista), bet ir nekaltumo prezumpcijos principą pagal bendrą teisingo civilinės bylos nagrinėjimo principą. Be to, jis atkreipė dėmesį į tai, kad pagal pakto 25 straipsnio c punktą teisė būti vienodomis sąlygomis valstybės tarnybai apima teisę nebūti savavališkai atleistam iš Valstybės Tarnybos, todėl jis atkreipė dėmesį į tai, kad jo teisė pagal šią nuostatą taip pat buvo pažeista.

Komiteto teisinės pozicijos: [Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto] 25 straipsnio c punktas suteikia teisę bendromis lygiateisiškumo sąlygomis dalyvauti valstybės tarnyboje... siekiant užtikrinti galimybę naudotis vienodomis sąlygomis, ne tik kriterijai, bet ir procedūros, taikomos paskyrimui į pareigas, paaukštinimui, laikinam ar visiškam nušalinimui nuo pareigų, turi būti objektyvios ir pagrįstos. Procedūra nėra objektyvi ar pagrįsta, jeigu ji neatitinka pagrindinių procesinio teisingumo reikalavimų. Komitetas taip pat mano, kad teisė į vienodą prieigą prie valstybės tarnybos apima teisę nebūti savavališkai atleistam iš Valstybės Tarnybos (8.2 punktas) (Žr., pavyzdžiui: Bandaranayake prieš Šri Lanką (CCPR/C/93/D/1376/2005), 7.1 punktas.).

Komitetas atsižvelgė į autoriaus argumentą, kad valstybės ir tarnybos paslapties įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas aiškiai numatė, kad valstybės tarnautojų operatyvus stebėjimas veda į atleidimą iš užimamų pareigų. Ginčijama nuostata nereikalavo, kad valdžios institucijos nustatytų atitinkamo asmens baudžiamąją atsakomybę, o po to, kai buvo nustatytas operatyvinis stebėjimas, įstatymas nepalieka valdžios institucijoms galimybės nuožiūra taikyti priemones. Šiuo atžvilgiu komitetas atkreipė dėmesį į valstybės, šios konvencijos šalies, tvirtinančios, kad galutinio teismo sprendimo, nustatančio šio asmens baudžiamąją atsakomybę, nebuvimas nereiškia, kad vienas ar kitas asmuo, norintis užimti pareigas, reikalaujančias prieigos prie slaptos informacijos, būtinai turėjo valstybės pasitikėjimą ir kad valstybės įgaliotos institucijos negalėjo abejoti šio asmens patikimumu ar lojalumu Lietuvos valstybei. Komitetas pažymėjo: valstybės, šios konvencijos šalies, nuomone, vieno ar kito asmens lojalumas gali būti abejotinas ne tik dėl to, kad yra pasmerkimas baudžiamojoje byloje, bet ir dėl to, kad buvo gauta informacija apie to asmens nepatikimumą ar aplaidumą dėl galimų grėsmių saugumo srityje. Atsižvelgdamas į objektyvumo klausimą pagal 25 straipsnio c punktą, komitetas atsižvelgė į valstybės, šios konvencijos šalies, argumentą, kad valstybės ir tarnybos paslapties įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas, nurodantis panaikinti įslaptintos informacijos pateikimą ir vėlesnį atleidimą iš darbo dėl operatyvinio stebėjimo, šiuo atveju nebuvo diskriminacinis ir nebuvo taikomas diskriminaciniu būdu. Ginčijama nuostata taikoma bet kuriam panašioje situacijoje esančiam asmeniui (8.3 punktas).

Savo vertinime komitetas nuo pat pradžių pažymėjo - net jei jis iš tikrųjų būtų manęs, kad valstybės ir tarnybos paslapties įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas, nurodantis ginčijamą įsikišimą remiantis operatyvinio stebėjimo faktu, buvo objektyvus kriterijus, kadangi jis buvo taikomas bet kuriam asmeniui analogiškoje situacijoje be jokių skirtumų, iš tikrųjų komitetui iškilo klausimas, ar ši nuostata buvo pagrįsta ir ar joje buvo pakankamai garantijų prieš savavališkas įgyvendinimas. Komitetas mano, kad labai svarbu, jog ginčijama nuostata neleistų valdžios institucijoms savo nuožiūra įvertinti esminių konkrečios bylos aplinkybių, tokių kaip nusikaltimo sunkumas ar galimybė, kad kaltinimai galiausiai bus įrodyti teisme.... Komitetas atsižvelgė į valstybės, šios konvencijos šalies, argumentą: pats operatyvinio stebėjimo faktas nenustatant baudžiamosios atsakomybės gali kelti abejonių dėl vieno ar kito asmens patikimumo. Komitetas neginčijo šio teiginio, tačiau tuo pačiu metu jis yra susirūpinęs dėl šių dalykų: įstatymas neleido valdžios institucijoms individualiai įvertinti tokių abejonių pagrįstumo asmens patikimumo konkrečioje situacijoje, būtent dėl to, kad tokios abejonės būtinai kyla iš vien tik operatyvinio stebėjimo Fakto. Komitetas... jis pažymėjo, kad ginčijama nuostata neleido jokių alternatyvų atleidimui iš darbo dėl priemonių, kurių imtasi nustačius, kad atitinkamas asmuo yra operatyviai prižiūrimas. Todėl individualus atitinkamos bylos vertinimas nebuvo atliktas. Be to, įstatymas neleido jokių pataisymų, jeigu operatyvinis stebėjimas neatskleidė jokių pažeidimų ar veiksmų, kurie iš tikrųjų galėtų pateisinti minėto asmens stebėjimą. Nors valstybė, šios konvencijos šalis, nustatė, kad įsikišimas buvo numatytas įstatyme ir atitiko jo nuostatas, ji negalėjo paaiškinti, ar toks įsikišimas buvo pagrįstas būtent priemonės būtinumo ir proporcingumo Požiūriu. Šiame etape komitetas pabrėžė, kad Lietuvos Konstitucinis Teismas 2011 m.liepos 7 d. sprendimu [taip pat] ir dėl minėtų priežasčių priėjo prie išvados, kad nagrinėjamas įstatymas buvo neproporcingas teisės į valstybės tarnybą pagal Konstituciją apribojimas. Tačiau bylos medžiagoje nėra informacijos, leidžiančios daryti prielaidą, kad net jei atitinkami Lietuvos įstatymai nebetaikė tokių ribojamųjų priemonių, autoriaus skundai buvo išnagrinėti priėmus šį sprendimą. Toliau komitetas pažymėjo, kad valstybė, šios konvencijos šalis, negalėjo įrodyti jokių garantijų prieš piktnaudžiavimą ginčijama padėtimi, kurios neleistų atlikti tam tikrų pareigūnų slapto stebėjimo savavališkai ir jų atleidimo iš užimamų pareigų be jokio pagrįsto pagrindimo (8.4 punktas).

Komitetas reziumavo, kad autoriaus atleidimas, numatytas įstatyme, kuriame nebuvo apsaugos nuo savivalės garantijų, kartu su procedūra, kuri negalėjo suteikti autoriui realios perspektyvos užginčyti jo atleidimo pagrindus, negali būti laikomas pagrįstu ir, vadinasi, pagrįstu siekiamo teisėto tikslo ir proporcingumo reikalavimų požiūriu (8.5 punktas).

Komiteto išvados: valstybė, šios konvencijos šalis, pažeidė autoriaus teisę bendromis lygybės sąlygomis dalyvauti valstybės tarnyboje. Buvo pažeistas pakto 25 straipsnio c punktas.

 

 

© 2011-2018 Юридическая помощь в составлении жалоб в Европейский суд по правам человека. Юрист (представитель) ЕСПЧ.