2018 m. Sausio 30 d. EŽTT sprendimas "Bendrovės" Sekmadienis "(UAB" Sekmadienis ") prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 69317/14).
2014 m. Pareiškėjos bendrovei padėjo parengti skundą. Vėliau pareiškimo buvo perduotas Lietuvai.
Tuo atveju skundas buvo sėkmingai svarstomas dėl komercinės bendrovės paskyrimo bauda už drabužių reklamos platinimą su religinio turinio įrašų įvaizdžiu. Byla buvo pažeista Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio reikalavimams.
BYLOS APLINKYBĖS
Pareiškėjas įmonė nubaudė 580 eurų, valstybės valdžios instituciją dėl vartotojų teisių apsaugos pažeidimą dalies ekvivalentą (1) ir Įstatymo dėl reklamos 4 straipsnio, susijusio su kampanija, pažeisdama viešąją moralę 2 dalyje. Kampanija buvo parodyti keletą reklamų serija, vaidina modelius dizainerio drabužius su žodžiais: "Jėzau, kas kelnės!", "Mergelės Marijos suknelė!" ir "Jėzau [ir] Marija, kad esi aprengtas!". Bendrovės pareiškėjos skundai vidaus teismuose buvo atmesti.
TEISINIAI KLAUSIMAI
Bausmė kreipėsi į įmonės-pareiškėjui laikytinas su savo teise į žodžio laisvę trukdžių buvo siekiama teisėto tikslo apsaugoti moralę, remiantis krikščionių tikėjimo ir apsaugoti religingų žmonių teisės nėra taikomos įžeidinėjimą savo įsitikinimų pagrindu.
Teismas nusprendė, kad nėra reikalo nustatyti, ar įsikišimas buvo numatytas įstatyme, nes bet kuriuo atveju tai nebuvo būtina demokratinėje visuomenėje.
Pirma, sunkvežimiai (kuri buvo sukurta neabejotinai panašumo vaizdų pareigūnų ir religinių veikėjų) neskirti dalyvauti viešoje diskusijoje religijos klausimu, ar bet kokių kitų bendrų interesų klausimais, todėl riboja vidaus institucijų diskrecijos buvo, atitinkamai platesni.
Antra, iš pirmo žvilgsnio reklama neatrodė pernelyg Įžeidi arba suteršia bet bjaurių nuo religinių įsitikinimų, ir jie nesudaro nepagrįstų ir įžeidžiantys išpuolių dėl religijos. Todėl nacionaliniai teismai buvo reikalaujama pateikti tinkamą ir pakankamą įrodymą, kodėl infomercials, tačiau prieštarauja viešajai moralei.
Trečia, priežastys nacionalinių teismų ir kitų institucijų, negalėjo būti laikoma tinkama ir pakankama, nes (i) valdžios institucijos nebuvo tinkamai pagrįsti, kodėl nuoroda į religinių simbolių reklamoje buvo Įžeidi arba kodėl gyvenimo būdą, kad buvo "nesuderinamas su tikinčiojo principais", būtinai nesuderinamas su visuomenės dorumu; (Ii) valdžios institucijos neišnagrinėjo pareiškėjos bendrovės argumentą, kad Jėzaus ir Marijos vardai reklamos nebuvo naudojami kaip religinių nuoroda, bet kaip emocinis nuoroda, bendra burnos Lietuvos ir taip sukurti komišką efektą; (III), nors visi nacionalinių teismų sprendimai yra nuorodos į "žmonių valia", vienintelė religinė grupė, kuri buvo konsultuojamasi per teismą, buvo Romos Katalikų Bažnyčia, nepaisant to, kad Lietuvoje kitų krikščionių ir nekrikščionių bendruomenių egzistavimą; (Iv), net darant prielaidą, kad valstybė atsakovė buvo teisus apie mano, kad reklama turi būti laikoma įžeidžiantis Lietuvos gyventojų dauguma, išpažinti krikščionišką tikėjimą, tai būtų nesuderinama su pagrindine Konvencijos vertybes, jei Konvencijos teisių įgyvendinimas mažuma priklausys ar dauguma jas priima.
Kaip rezultatas, nacionalinės valdžios institucijos neįrodė, teisingą pusiausvyrą tarp, viena vertus, visuomenės moralės apsaugos ir tikinčiųjų teises, ir, kita vertus, pareiškėjo teisė į saviraiškos laisvę. Jų sprendimų formuluotės patvirtina, kad institucijos turėjo absoliutus pranašumas apsaugoti tikinčiųjų ir žmonių jausmus nemokėjo tinkamai dėmesį į bendrovės pareiškėjos saviraiškos teise laisvę.
SPRENDIMAS
Tuo atveju, kai buvo paţeistas Konvencijos 10 straipsnio (vienbalsiai priimtas) reikalavimai.
KOMPENSACIJA
Taikydamas Konvencijos 41 straipsnį, Teisingumo Teismas ieškovei įmonei sumokėjo 580 eurų dėl materialinės žalos.