2021 m.birželio 08 d. EŽTT nutarimas byloje "senovės Baltijos religinė asociacija "Romuva" prieš Lietuvą" (skundas Nr. 48329/19).
2011 metais asociacijai pareiškėjai buvo suteikta pagalba rengiant skundą. Vėliau skundas buvo perduotas Lietuvai.
Byloje skundžiamas Lietuvos valdžios atsisakymas pripažinti pagoniškos religinės organizacijos, atitinkančios teisėtumo kriterijus, statusą dėl priežasčių, nesuderinamų su valstybės pareiga išlaikyti neutralumą ir nešališkumą. Šioje byloje buvo pažeisti Konvencijos 14 straipsnio reikalavimai.
BYLOS APLINKYBĖS
Asociacija-pareiškėja, kuri yra religinė organizacija, įsteigta pagal Lietuvos įstatymus ir susidedanti iš kelių religinių bendruomenių, išpažįstančių senąjį Baltijos pagonišką tikėjimą, kreipėsi dėl valstybės pripažintos religinės asociacijos statuso. Šis statusas leistų jai gauti nemažai privilegijų, t.y. suteiktų jos dvasininkams teisę vykdyti religinę santuokos ceremoniją, turinčią juridinę civilinės santuokos registracijos galią, suteiktų asociacijai teisę užsitikrinti religinį išsilavinimą mokyklose, teisę gauti eterio laiką savo religinėms tarnyboms transliuoti, teisę į atleidimą nuo žemės mokesčio ir suteiktų jos dvasininkams teisę gauti socialines išmokas valstybės sąskaita.
Teisingumo ministerija padarė išvadą, kad asociacija pareiškėja įvykdė visus įstatymo numatytus reikalavimus. Rezoliucijos, siūlančios pripažinti asociaciją pareiškėją, projektą, kurį pateikė Seimo narių grupė (Lietuvos parlamentas), svarstė ir palaikė kitos valstybės institucijos, įskaitant Lietuvos Vyriausybę. Tačiau po dviejų svarstymų Seimas rezoliucijos nepriėmė. Seimo Etikos ir procedūrų komisija ir pirmosios instancijos administracinis teismas palaikė asociacijos pareiškėjos skundus dėl Seimo narių šmeižikiškų ir melagingų pasisakymų per antrąjį svarstymą. Antrosios instancijos teismų bylos nagrinėjimas dar nebaigtas.
TEISĖS KLAUSIMAI
Dėl Konvencijos 14 straipsnio, nagrinėto kartu su Konvencijos 9 straipsniu, laikymosi. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, Konvencijos 14 straipsnis buvo taikomas kartu su Konvencijos 9 straipsniu.
- A) ar buvo skirtingas elgesys, palyginti su panašioje ar panašioje situacijoje esančiais asmenimis. Asociacija pareiškėja buvo panašioje ar santykinai panašioje padėtyje, palyginti su kitomis netradicinėmis religinėmis asociacijomis, teigiamai įvertintomis Lietuvos Teisingumo ministerijos. Keletą tokių organizacijų pripažino Seimas. Šioje byloje iš įvairių Seimo narių pasisakymų, išsakytų aptarimų metu, taip pat iš Lietuvos valdžios institucijų pastabų, pateiktų Europos Teisingumo Teismui, matyti, kad atsisakymas didžiąja dalimi buvo motyvuotas argumentais, susijusiais su religinių įsitikinimų esme. Todėl atsivertimo skirtumas buvo dėl religinių priežasčių.
- B) ar skirtumas buvo pagrįstas. Europos Teisingumo Teismas pirmiausia pažymėjo, kad nė viename iš Lietuvos įstatymų ar Lietuvos teismų precedentinės praktikos pavyzdžių, pateiktų Europos Teisingumo Teismui, nenurodyta pagrindo, dėl kurio Seimas galėjo atsisakyti pripažinti religinę asociaciją, kuriai ministerija jau yra padariusi teigiamą išvadą. Taip pat nurodytos medžiagos nepatikslino, ar Seimas galėjo skųsti ministerijos rekomendaciją. Ši situacija galėjo sukelti savivalę sprendimų priėmimo procese, taip pat apribojo religinių asociacijų galimybę pakankamai tiksliai žinoti atitinkamus kriterijus, į kuriuos buvo atsižvelgta priimant sprendimą dėl asociacijų statuso, ir pademonstruoti jų laikymąsi. Be to, kadangi Seimas yra įtakinga valdžios institucija, atitinkamas parlamentinių procedūrų pobūdis reiškė riziką, kad religinės organizacijos statuso suteikimas ar atsisakymas suteikti gali būti susijęs su politiniais įvykiais ir situacijomis. Iš tiesų, šioje byloje ir asociacija-pareiškėja, ir Lietuvos valdžia iškėlė prielaidą, kad skundžiamas sprendimas galėjo būti kai kurių Seimo narių "asmeninis kerštas" konkrečiai politikai, kas rodė būtent tokios rizikos galimybę.
Nepaisant to, Europos Teisingumo Teismas turėjo apsiriboti nustatymu, ar Lietuvos teisės taikymo būdas šioje byloje buvo toks, kad leistų pažeisti konvencijos nuostatas, o ne priimti sprendimą in abstracto. Nagrinėjant klausimą, ar atsisakymas buvo pagrįstas pagrįstomis ir objektyviomis priežastimis, Europos Teisingumo Teismo uždavinys buvo nustatyti, ar prašytojui buvo suteikta teisinga galimybė kreiptis dėl valstybės pripažintos organizacijos statuso ir ar Lietuvos teisės aktuose numatyti kriterijai buvo taikomi nediskriminuojant. Be to, Europos Teisingumo Teismo uždavinys nebuvo nustatyti, ar prašytojui buvo suteiktas asociacijos statusas, ar ne. Kadangi skundžiamame sprendime nebuvo jokio pagrindo, Europos Teisingumo Teismas svarstė Seimo narių pateiktus argumentus. Europos Teisingumo Teismas nustatė:
Nacionalinio saugumo pagrindai. Numanomas ryšys tarp pareiškėjos asociacijos veiklos ir KGB ar Kremliaus politikos nepasitvirtino nė vienoje iš Lietuvos valstybės valdžios institucijų. Be to, Lietuvos valdžia netvirtino, kad asociacija pareiškėja galėjo kelti kokį nors pavojų nacionaliniam saugumui, ir Europos Teisingumo Teismui nebuvo pranešta apie kokias nors procedūras Lietuvoje, kurios būtų susijusios su šia rizika.
Abejonės dėl asociacijos pareiškėjos veiklos "religinio" pobūdžio ir "Baltijos tikėjimo"egzistavimo. Nei Seimas, nei kitos Lietuvos valdžios institucijos netvirtino, kad asociacijos pareiškėjos įsitikinimai nepasiekė reikiamo įtikinamumo, rimtumo, nuoseklumo ir reikšmingumo lygio arba kad asociaciją pareiškėją būtų galima palyginti su religijos parodija, tokia kaip pastafarizmas, džedaizmas ir dudeizmas. Asociacija-pareiškėja buvo įregistruota kaip religinė asociacija, ir atitinkamos valstybės valdžios institucijos neginčijo jos religinio pobūdžio iki svarstymų Seime. Taigi Seimo narių vertinimas iš esmės kėlė klausimą dėl asociacijos pareiškėjos įsitikinimų teisėtumo ir šių įsitikinimų išraiškos būdų, kurie, kaip ne kartą pabrėžė Europos Teisingumo teismas, neatitiko valstybės pareigos išlaikyti neutralumą ir nešališkumą.
Tikrasis ar numanomas asociacijos pareiškėjos santykis su krikščionybe. Keli Seimo nariai nurodė, kad dauguma lietuvių buvo katalikai ir rėmėsi istorine krikščionybės reikšme Lietuvoje bei pagoniškos religinės asociacijos valstybinio pripažinimo pasekmėmis Lietuvos santykiams su "krikščioniškuoju pasauliu". Be to, tarp daugiau nei pusės Seimo narių buvo platinamas, neįvertinus galimų padarinių, laiškas iš Lietuvos Vyskupų Konferencijos, į kurį tiesiogiai buvo remiamasi ir kurio turinys buvo aptartas per antruosius Seimo debatus. Šiuo atžvilgiu taip pat turėjo reikšmės ta aplinkybė, kad, suteikdamas valstybės pripažintos kitos naujos religinės organizacijos statusą, Seimas kelis kartus pažymėjo gerus minėtų organizacijų santykius su Katalikų Bažnyčia. Vienu iš tokių atvejų kaip patvirtinimas valstybės pripažintos atitinkamos organizacijos statuso suteikimui Seimui buvo pateiktas teigiamas Katalikų Bažnyčios atstovo Laiškas. Tačiau Lietuvos valdžios uždavinys buvo ne pašalinti įtampos priežastį atsisakant pliuralizmo, o užtikrinti, kad priešingos grupės būtų toleruojamos viena kitai. Todėl Europos Teisingumo Teismas negalėjo sutikti, kad religijos, kurios laikėsi dauguma Lietuvos gyventojų, egzistavimas arba tariama įtampa tarp asociacijos pareiškėjos ir pagrindinės valstybės religijos, arba Lietuvos valdžios institucijų atsisakymas minėtos religijos galėtų būti objektyvus ir pagrįstas pateisinimas Lietuvos valdžios institucijų atsisakymui pripažinti pareiškėjos asociaciją. Be to, pagal Lietuvos Konstitucinio Teismo praktiką, bažnyčios ir valstybės atskyrimo principas buvo Lietuvos valstybės sekuliarizmo pagrindas. Valstybė buvo įpareigota išlaikyti neutralitetą tikėjimo klausimais ir neturėjo teisės nustatyti privalomos pažiūrų sistemos. Pagaliau Lietuvos valdžios institucijų teiginiui, kad daugumoje katalikiškų šalių pagoniški religiniai judėjimai santykiuose su valstybe nesinaudojo jokiomis privilegijomis, Europos Teisingumo Teismas pakartojo, kad valstybių nuožiūros laisvės ribos negali būti platesnės ar jau priklauso nuo religinių įsitikinimų prigimties. Tokiu būdu kitoks požiūris į pareiškėjos asociaciją, palyginti su kitomis religinėmis asociacijomis, analogiškoje situacijoje negalėjo būti pateisinamas asociacijos pareiškėjos išpažįstamos prigimties.
Todėl Lietuvos valdžios institucijos nesuteikė pagrįsto ir objektyvaus pagrindo elgtis su asociacija pareiškėja tokiu būdu, kuris skyrėsi nuo požiūrio į kitas religines asociacijas panašioje situacijoje, o Seimo nariai, kurie balsavo prieš asociacijos pripažinimą pareiškėja valstybe, nebuvo neutralūs ar nešališki įgyvendindami savo reguliavimo įgaliojimus.
NUTARIMAS
Byloje buvo pažeisti Konvencijos 14 straipsnio, nagrinėto kartu su Konvencijos 9 straipsniu, reikalavimai (priimta vienbalsiai).
Europos Teisingumo Teismas taip pat nustatė Konvencijos 13 straipsnio pažeidimą, nes trūksta veiksmingų teisių gynimo priemonių Skundžiamam Seimo sprendimui.
Kompensacija
Taikant Konvencijos 41 straipsnį. Asociacija-pareiškėja nepateikė jokių reikalavimų dėl žalos atlyginimo.