2020 m. Sausio 14 d. EŽTT sprendimas byloje „Rinau prieš Lietuvą“ (pareiškimo Nr. 10926/09).
2009 m. Pareiškėjams buvo suteikta pagalba rengiant pareiškimo. Vėliau pareiškimo buvo perduotas Lietuvai.
Byloje buvo sėkmingai pareiškimo skundas dėl politinio kišimosi ir procedūrinių trūkumų, siekiant užkirsti kelią teismo nurodymui grąžinti užsienio valstybėje neteisėtai sulaikytą vaiką. Byla pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio reikalavimus.
BYLOS APLINKYBĖS
Pareiškėjai byloje yra Vokietijos pilietis (pareiškėjas) ir jo dukra (pareiškėjas), gimę 2005 m. Iš santuokos su Lietuvos piliečiu. 2006 m. Pastaroji išvyko iš Vokietijos pasiimti dukters į Lietuvą atostogauti, tačiau niekada negrįžo į Vokietiją. Po to sekė šie ieškiniai:
(1) Vokietijoje: pareiškėjas kreipėsi į teismą, kuris nutarė paskirti laikiną globėją ir grąžinti dukrą. 2007 m. Buvo įsakyta skyrybų byla ir pareiškėjui buvo suteikta nuolatinė globa savo dukrai.
(2) Lietuvoje (kur byla buvo plačiai aptariama tiek politiniu lygmeniu, tiek žiniasklaidoje):
spalio mėn. pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl dukters grąžinimo remdamasis 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų pagrobimo civilinių aspektų (toliau - Hagos konvencija) ir Europos Sąjungos Briuselio IIbis reglamentu. 2007 m. Kovo mėn. Apeliacinės instancijos teismas liepė motinai grąžinti dukrą į Vokietiją (priimdamas sprendimą, kuris buvo nedelsiant vykdomas ir negalėjo būti skundžiamas). 2007 m. Birželio mėn. Buvo išduotas vykdomasis raštas;
- dukters motina ir generalinis prokuroras kelis kartus bandė atnaujinti procesą dėl vaiko grąžinimo, pateikdami prašymą ir skundus, taip pat ir teisės klausimais. 2007 m. Spalio mėn. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas sustabdė nutarties grąžinti vaiką vykdymą;
- 2008 m. balandžio mėn. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas perdavė klausimą Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, atidėjęs sprendimą iki 2008 m. balandžio mėn. Pareiškimas ir skundas, pateikti siekiant atnaujinti procesą, buvo atmesti.
- 2008 m. spalio mėn., kai vaiko grąžinimas vėl buvo atidėtas, o pareiškėjas paėmė dukrą iš našlaičių namų ir išvežė į Latviją (kur jis buvo trumpam sulaikytas, o po to jam leista grįžti į Vokietiją). Po to Lietuvos prokuratūra pradėjo pagrobimo tyrimą, tačiau 2009 m. Lapkričio mėn. Nutraukė procesą dėl jo.
2009 m. Pareiškėjas pateikė ieškinį Europos teismui. Vėliau mergaitės motina išvyko gyventi į Vokietiją ir gavo teisę pamatyti vaiką šioje šalyje.
TEISĖS KLAUSIMAI
Konvencijos 8 straipsnio laikymasis. Šioje byloje teismas išskyrė du laikotarpius.
- a) laikotarpiu iki 2007 m. birželio mėn., nors ir ilgą, septynis mėnesius, vietoj šešių savaičių, nustatytų Hagos konvencijoje, teismo sprendimų priėmimo procesas atitiko konvencijos 8 straipsnio reikalavimus, atsižvelgiant į bylos sunkumus.
(b) Tačiau dėl papildomų aplinkybių Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad valdžios institucijų veiksmai iš esmės prieštaravo jų teigiamiems įsipareigojimams.
Jis taip pat pabrėžė pareiškėjų argumentą, kad santykiai šeimoje, kurie tapo įmanomi dėl motinos santūraus elgesio jai grįžus į Vokietiją, buvo atmesti tuo metu, kai Lietuvos valdžios institucijų pagalba buvo tokia, kad suklaidino ją dėl galimybės išlaikyti dukterų Lietuvoje, nepaisant teismo sprendimų ir tarptautinių valstybės įsipareigojimų.
- i) neteisminės reakcijos. Antstoliui pradėjus vykdyti įsakymą grąžinti vaiką, visuomenės, valstybės, politinių jėgų (išskyrus Lietuvos prezidentą) spaudimas bylai atnaujinti.
Be tokių faktų, kaip viešos peticijos rengimas ir laiškų, demonizuojančių pareiškėją (kuriame jis buvo vadinamas „vokiška kiaulė“ ir „nacistas“) paskelbimas ir kad pareiškėjas, jo advokatas ir antstolis sulaukė grasinimų, Teismas buvo sunerimęs. kaip atrodė sąmoningos oficialios pastangos užtikrinti, kad vaikas liktų Lietuvoje, visų pirma:
- Seimo nariai atvirai reiškė abejones dėl teismo sprendimų teisėtumo, o Lietuvos teisingumo ministras patikino savo motiną, kad bylos nagrinėjimas bus atnaujintas;
- antstoliui buvo daromas spaudimas priversti jį nevykdyti teismo sprendimo, taip pat socialinės tarnybos, kad pastarieji pakeistų savo nuomonę, kad grįžimas į Vokietiją buvo vaiko interesų labui;
- buvo padaryti pakeitimai šalies įstatymuose, kad vaikas galėtų įgyti Lietuvos pilietybę;
- Lietuvos valdžios institucijos suteikė motinai teisinę ir finansinę pagalbą vykstant procesui Europos Sąjungos Teisingumo Teisme.
Šios priemonės, atsižvelgiant į įvykių seką kaip visumą, o ne į atskirus įvykius, parodė, kad yra prima facie įrodymų, kad nagrinėjamoje byloje buvo įsitraukę politiniai interesai, kurie neatitiko būtino sprendimų priėmimo proceso teisingumo vykdant nutartį dėl vaiko grąžinimo.
- ii) Procedūriniai trūkumai. Nors įsakymas grąžinti vaiką negalėjo būti skundžiamas pagal Lietuvos įstatymus, jis vis dėlto buvo apskųstas dviem būdais:
- pirmiausia, Lietuvos generalinis prokuroras reikalavo atnaujinti procesą, naudodamasis argumentais, kurie arba kėlė abejonių dėl res judicata, arba leido tėvui, pagrobusiam vaiką, pasinaudoti laikui bėgant, o tai neatitiko Hagos konvencijos dvasios;
- antra, buvo pateiktas skundas teisės klausimais, kurių metu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat nagrinėjo faktinius klausimus ir taip peržengė savo jurisdikcijos ribas.
Be to, į bylą asmeniškai įsikišo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, kad ją būtų galima iš naujo išnagrinėti.
Tolesnį bylos nagrinėjimo vilkinimą lėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas sustabdyti bylos nagrinėjimą, laukiant Europos Sąjungos Teisingumo Teismo atsakymo, nors preliminarus prašymas buvo išsiųstas kaip skubaus proceso dalis.
Minėti įsikišimai ir procedūriniai trūkumai visiškai nepaisė pagrindinių tikslų, nustatytų ne tik Hagos konvencijoje ir Europos teismo taisyklėse, bet ir konvencijos 8 straipsnyje.
Kalbant apie tai, kad pareiškėjas netikėtai išvežė dukrą į Vokietiją, Teismas nemanė, kad būtina spręsti šį klausimą, pažymėdamas, kad ieškovė jau ilgai laukė ir bijojo tolesnių vėlavimų, nes motina ir toliau prieštaravo vaiko grąžinimui.
Taigi laikas, per kurį Lietuvos valdžios institucijos turėjo priimti galutinį sprendimą pareiškėjų byloje, neatitiko poreikio, kylančio dėl skubos priimti sprendimą šioje situacijoje.
SPRENDIMAS
Byloje buvo pažeistas Konvencijos 8 straipsnis (priimtas vieningai).
KOMPENSACIJA
Konvencijos 41 straipsnio taikymas. Teismas atmeta ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo abiem pareiškėjams solidariai po 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ji taip pat priteisė ieškovui 92 230 EUR bylinėjimosi išlaidų ir išlaidų, atsižvelgiant į ypatingą bylos sudėtingumą, dėl kurio reikėjo dalyvauti keletui teisininkų, besispecializuojančių tarptautinėje privatinėje teisėje, Europos Sąjungos teisėje ir Lietuvos civilinėje bei baudžiamojoje teisėje, kurie atstovavo pareiškėjui civilinėje byloje Lietuvos ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teismai arba vėliau jį gynė baudžiamuosiuose teismuose.