Europos žmogaus teisių konvencijos 2018 m. Gruodžio 11 d. Nutarimas byloje Kryzevičius prieš Lietuvą (pareiškimo N 67816/14).
2014 m. Skundo pareiškėjui padėjo parengti pareiškimo. Vėliau pareiškimo buvo perduotas Lietuvai.
Byla buvo sėkmingai laikoma pareiškimo dėl sutuoktinio pareigos liudyti baudžiamojoje byloje, kai jo žmona buvo „ypatingas liudytojas“. Byla pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio reikalavimus.
BYLOS APLINKYBĖS
Pareiškėjas buvo apskaitos paslaugų bendrovės direktorius, o pareiškėjo sutuoktinis - finansų direktorius. 2013 m. Gruodžio mėn. Ieškovo žmonai suteiktas „specialus liudytojas“ statusas, susijęs su ikiteisminiu tyrimu dėl mokėjimų, kuriuos ji atliko kliento vardu. 2014 m. Balandžio mėn. Skundo pareiškėjas buvo vadinamas liudytoju toje pačioje baudžiamojoje byloje, tačiau jis atsisakė liudyti apie savo žmonos veiksmus dėl santuokinės privilegijos. Todėl pareiškėjui buvo skirta 188 eurų bauda. Pareiškėjas apskundė šį sprendimą ir paprašė perduoti bylą Konstituciniam Teismui, teigdamas, kad Konstitucijos 31 straipsnis draudžia priversti asmenį liudyti prieš savo šeimos narius. Jo skundas buvo atmestas tuo pagrindu, kad atleidimas nuo liudijimo pagal Baudžiamojo proceso kodeksą buvo susijęs tik su įtariamojo ar kaltinamojo šeimos nariais, o ne „specialiais liudytojais“. Buvo nustatyta, kad prašymas perduoti bylą buvo „subjektyvus ir teisiškai nepagrįstas“.
2014 m. Rugsėjo mėn. Pareiškėjas tyrimo metu parodė, kad jis yra liudytojas, kuris vėliau buvo nutrauktas, nes nebuvo padaryta jokio nusikaltimo.
TEISINIAI KLAUSIMAI
Dėl Konvencijos 8 straipsnio laikymosi. a) Taikymas. Europos Teisingumo Teismas anksčiau nustatė, kad bandymas priversti asmenį liudyti baudžiamojoje byloje prieš asmenį, su kuriuo šis asmuo turėjo santykius, kurie gali būti laikomi šeimos gyvenimu, yra kišimasis į jo teisę į šeimos gyvenimo gerbimą. Siekiant nustatyti, ar šioje byloje toks įsikišimas buvo atliktas, Teismas turėjo nustatyti, ar pareiškėjo žmonai suteikto „specialaus liudytojo“ statusas buvo pakankamai panašus į įtariamojo statusą tiek, kiek buvo galima teigti, kad baudžiamoji byla buvo vykdoma. “ prieš ją.
Šiuo atžvilgiu Europos teismas pažymėjo, kad pareiškėjo žmonai suteikus „ypatingo liudytojo“ statusą ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad atsakovės valstybės valdžios institucijos turėjo pagrindo įtarti, kad ji dalyvauja nusikalstamos veikloje, o tai neleido jam apklausti kaip nuolatinio liudytojo. Atrodo, kad jokiam kitam nagrinėjamame baudžiamajame procese dalyvaujančiam asmeniui nebuvo suteiktas „ypatingo liudytojo“ ar įtariamojo statusas, kuris rodo svarbų pareiškėjo žmonos vaidmenį atliekant tyrimą. Kalbant apie Lietuvos valdžios institucijų argumentą, kad pareiškėjas buvo pakviestas liudyti tik apie savo įmonės struktūrą ir veiklą, o ne apie „atitinkamas aplinkybes“ savo žmonai, Europos Teisingumo Teismas pažymėjo, kad pareiškimai gauti tvarka, kuri, matyt, neturėjo kaltinamojo pobūdžio, galiausiai galėtų būti naudojama baudžiamajame procese, siekiant paremti kaltinimus, susijusius su kaltinimu, pavyzdžiui, paneigti arba apklausti kaltinamojo liudijimą arba įrodyti teisminio nagrinėjimo metu pateiktą bylą arba kitu būdu pakenkti jo patikimumui. Taigi pareiškėjo bausmė už atsisakymą liudyti per baudžiamąjį procesą, kuriame jo žmona turėjo „ypatingo liudytojo“ statusą, buvo kišimasis į jo teisę į šeimos gyvenimo gerbimą, todėl šioje byloje taikomos Konvencijos 8 straipsnio nuostatos.
b) skundo pagrįstumas. Intervencija buvo vykdoma pagal įstatymus ir buvo siekiama teisėtų tikslų užkirsti kelią nusikaltimams ir apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves.
Vadovaujantis Lietuvos įstatymais „ypatingo liudytojo“ statusas yra artimas įtariamojo statusui keliais svarbiais aspektais, pvz., Bent jau turintis tam tikrų įtarimų, kad asmuo padarė nusikaltimą sudarančius veiksmus ir atleidžiant nuo atsakomybės liudyti ar melagingai liudyti. Tačiau nė vienas iš atsakovo valstybės teisinių dokumentų dėl „specialių liudytojų“ statuso nesprendė jų šeimos narių ir artimų giminaičių privilegijų. Be to, nei baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo projekto aiškinamojoje ataskaitoje, nei generalinio prokuroro priimtose rekomendacijose nepateikta jokios priežasties, kodėl, nepaisant „ypatingo liudytojo“ statuso ir įtariamojo statuso panašumo, ši privilegija turėtų būti taikoma tik įtariamųjų šeimos nariams ir artimiesiems.
Pareiškėjo atveju nei vyresnysis prokuroras, nei apylinkės teismas iš esmės nesvarstė savo argumentų, kad abu statusai buvo pakankamai panašūs ir kad jam buvo taikoma ir šeimos narių privilegija liudyti. Vietoj to, jie tiesiog nurodė Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas ir pažymėjo, kad jose nebuvo paminėti „specialių liudytojų“ šeimos nariai. Be to, atsakovės valstybės valdžios institucijos nesistengė paaiškinti, kodėl pareiškėjo padėtyje esantiems asmenims buvo atsisakyta liudijimų, ypač atsižvelgiant į draudimą versti niekas liudyti prieš savo šeimos narį, įtvirtintą Lietuvos Konstitucijoje. . Apylinkės teismas taip pat atmetė peticijos pateikėjo prašymą perduoti bylą Lietuvos Konstituciniam Teismui. Galiausiai atsakovės valstybės institucijos nepateikė jokių argumentų, kodėl privilegija liudyti buvo taikoma tik įtariamųjų šeimos nariams ir artimiesiems. Priešingai, kaip matyti iš bylos medžiagos, jie pripažino tam tikrą šių dviejų statusų panašumą, patvirtindami, kad „praktiškai“ įrodymų privilegija buvo suteikta ir „specialių liudytojų“ šeimos nariams ir artimiems giminaičiams.
Taigi Lietuvos valdžios institucijos neįrodė, kad pareiškėjo prievarta liudyti baudžiamojoje byloje, kai jo žmona turėjo „ypatingo liudytojo“ statusą, buvo „būtina demokratinėje visuomenėje“, kaip apibrėžta Konvencijos 8 straipsnyje.
REZOLIUCIJA
Ši byla buvo Konvencijos 8 straipsnio pažeidimas (priimtas vienbalsiai).
MOKĖJIMAS
Taikant Konvencijos 41 straipsnį. Teismas priteisė pareiškėjui 3 000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 357 eurų dėl turtinės žalos.